HAMAKAI VIRŠ EŽERO

- Erzinti išvis nereikia, tu net neįsivaizduoji kaip vyras nori tave pabučiuoti, kai darai kažką panašaus į, - nutilo ir perbraukė dabar jau jis savo lūpomis per josios, tada pabučiavo į vieną lūpų kamputį, mažais bučinukais nuslinko jos skruostu, tada žemyn kaklu. -Jūsų neerzina? - sumurmėjo pakšteldamas dar kartą į jos skruostą, tada petį ir galiausiai vėl pažvelgė į ją.

-Na, kodėl būtinai vyras?,-sukikena taip mielai, kad net pačiai faina pasidaro.-Moterys lygiai taip pat nori pabučiuoti vyrus, kai jie padaro šitaip.,-jei jau Chloja erzina, tai iki galo, tad dar kartą perbraukė lūpomis per Kristiano lūpas.-Galėčiau priprasti prie tokio erzinimo.,-šypteli kreiva šypsenėle.

- Bet va matai, nepabučiuoja, - nusijuokė ir perbraukė liežuviu per savo lūpas, paėjęs biški į priekį paleido atsargiai Chloją ant žemės ir palikęs rankas ant jos liemens vėl, galiausiai įsisiurbia į anos lūpas, bet taip švelniai, fainai.

-Pabučiuoja, kai reikia ir tada, kai visa tai būna netikėta.,-šypteli.-Juk sakiau, kad man labiau patinka stebinti, o ne būti nuspėjamai. Pajutusi Kristiano lūpas ant savųjų atsakė į bučinį, nedarydama iš viso šito kažkokio laukinio pasiglamžymo. Viskas buvo ramu, paprasta ir miela.

Bučiavo ją švelniai, lėtai, kaip ir pridera..pirmam kartui. Viskas truko dar kokias kelias minutes, bet tada pats vaikinas susiprotėjo atsitraukti dar kartą pakšteldamas jai į lūpas. -Nesusilaikiau, - sumurmėjo žiūrėdamas į jos akis ir nusišypsojo nekaltai taip.

-Galėtum ir dažniau taip.,-vis dar stovėjo prisiglaudusi prie Kristiano ir apsikabinusi jį per liemenį.-Mums tikrai ne pro šalį būtų išdžiūti.,-šypteli nužvelgdama suknelę, kuri dabar gerokai panašesnė į skudurėlį.

- Jeigu jau tik prašai, - nusišypsojo apkabindamas viena ranką ją, - ir palapinę pasitatyt. Ir alaus išgert neprošal būtų. Ir parūkyt dar. Bet pirmiau rankšluosčiai, - linktelėjo pats sau ir išsivedęs Ch iš vandens, nužvelgė akivaizdžiai visą ją. -Gražiai.. suknelė.. atrodo, - linktelėjo išsišiepdamas kaip vaikas gavęs saldainį.

(žinook jau eiti turiu, nes ryt anksti keltis:D)

Šyptelėjo ir apsidžiaugusi prigludo nors ir prie šlapo, bet prie Kristiano.
-Rankšluoščiai ir nauji drabužiai būtų privalumas.,-šyptelėjo pati nužvelgdama savo suknelę, kuri gaila, bet jai jau nebepatiko.

((lekiu ir aš :D))

- Eime, - nusijuokė ir paėmęs jos rankutę, nuėjo link mašinų aikštelės vis retkarčiais nužiūrėdamas Chloją.