Pievelė vidury miško

..

atvaro čia taip ne į temą nusprendus pasivaikščiot ir pakvėpuot grynu oru, ko dažniausiai nedarydavo, nes visgi Viktorija buvo miesto žmogus, ir visas tas triukšmas ir judėjimas jai labai patiko. nepaisant to, šį kartą užsinorėjus ramiai pasibūt, atklydo į šitą pievelę ir įsitaisė ant žolės pasirėmus alkūnėmis į žemę, kilstelėjo galvą į dangų ir mėgavosi saulės šiluma.

Kabum ir atsiranda cia. Taip visiskai magic. Realiai tai ne magic, nu islindo is uz krumo, nes biski ieskojo kokios nors aukos, ka cia butu galima nuzudyt siandie. Matyt menulio faze gera,, nes isryskino jo beprocio bruozus. Ramiu veidu eina, nesidairydamas, nes pamate vovere. Kuo arciau eina, tuo vovere daros panasesne i zmogu,nesugaudo kampu vapse. Galiausiai taip sparciai eina, kad uzkliuna uz voveres, kuri panasi i stulbinancio grozio panele ir ciut nenusivercia aukstielninkas. Padaro kulversti,atsistoja i kovine padeti, - joptvaimat, kas cia per xujnia? - issitraukia sautuva,nutaiko ji i pana, islenkia antakius. Galiausiai ziuredamas sujungia, kad pazista ja. Atkabliuoja sautuva,isimeta uz dzinsiuku dirzo, - oj, nekreipk demesio, cia zaislinis zinai.. - numoja ranka del to pistoleto, primeta,kad zaislinis, nusisypso vikai.

Sėdi sau ramių ramiausiai, kol neišgirsta kažkokių šnaresių. Apsidariius pamato, kad kažkas link jos juda, bet kažkaip tyngi stotis ir pamąsto, kad gal nieko pavojingo. Pajutus tą kažką dar ir užkliūvantį už jos ir nusiverčiantį, tyliai prunkšteli, bet pakėlus akis ir pamačius šautuvą truputį peršika ir atsistojus atsitraukia porą žingsnių,- eeeei, aš dar noriu gyvent, calm down..,-kilsteli antakius ir jei ką pasiruošia gynybai, va gal bent kadanors pravers vaikystėje lankytos karatė treniruotės. Bet pamačius, kad į ją pistoletą nutaikęs buvo Danielis, dar labiau kilstelėjo antakius iš nuostabos ir tuomet jai priejo arčiau jo,- klausyk, tu, rimtai norėjai manęs atsikratyt?-nusijuokia,- ir aš žinau, kad ne žaislinis, ne tokia jau durna,-palinksi.

Stovi ramus kaip belgas, paslepes ta sautuva, nu ne, tikrai jis nenorejo siandien nieko nudet, bet nu nutyli ta fakta, numoja ranka, - eik jau, mazut, ar as galeciau ka nors nuzudyt....... - nusizvengia taip ne biski maniakiskai, bet net pats nepastebi, tarkim ir vika nepastebes. Issitraukia cizioka, prisidega ji, ispucia dumus, kaip koks mafijozas ir ramia israisska ziuri i vika tokia visa mazute, - nu gi zaislinis, ka tu man aiskini, - vis tiek laikysis savo, kad ir nebutu jokios naudos is to. Pabandys jai bent iteigt, kad danis vapse nepavojingas. Tada prisimena, pasiulo ir jai cigareciu pacioka, - nori? Rukai gal? - iskelia antakius, nes be psichiniu problemu dar ir su atmintim tokiu turi is tiesu.

- žinok nenustebčiau, jei ir galėtum,-gūžteli petukais ir nusijuokia. Toks jau tas Danielis buvo - biški pačiuožęs, bet jai tai nieko blogo nepadarytų... gal,- mačius aš žaislinį ir mačius tikrą, yra skirtumas, gali nesiginčyt,-linkteli ir nusišypso, jam pasiūlius cizų papurtė galvą,- kartais rūkau, bet kažkaip dabar ne ta nuotaika,-nusijuokia ir įsitikinus, kad Danielis tikrai jai pavojaus nesukels, vėl patogiai įsitaiso ant žolytės ir patapšnoja į vietą šalia savęs, o tada pakelia akis į vaikiną,- prisėsi, ar eisi ieškot kitų aukų?-kilsteli antakius ir nusišypso, šnekėdama aišku su ironija.

- ka tu.. Ne mano budui, - numoja ranka, nu okei, gal vikute ir zino apie danieliaus psichines problemas, bet bent jau pats tikisi, kad nesugalvotu uzmust jos. Labai tikisi, - na, tikejau gal netycia nemacius.. - numoja ranka, isikanda cigarete, pasitaiso pistoleta, klesteli salia, - ne, apsiribosiu tuo, kad esi salia tu, - nusijuokia nebe taip maniakikai, nes cia tai tikrai uzprikolino. Nu kolkas nenusiteikes zudyt vikutes buvo, tai isitaise patogiai ant zolytes, pasiima ciza vel tarp pirstu, - nu, tai ka veiki cia miske viena? - islenkia antakius i virsu.

- ne tavo sakai.. pasiginčyčiau dėl šito,-cakteli liežuviu ir nusijuokia. o ir šiaip būtų gerai, kad neužmuštų jis jos. norėjo dar pagyvent mergina,- mačius, patikėk, taigi manęs neapgausi, bent jau šitoj srity,-linkteli ir nusijuokia, p tuomet užverčia galvą į dangų trumtam,- nežinau, turbūt laukiu, kol kas nors mane nužudys..,-nutęsia vėl paironizuodama ir žvilgteli į Danielių. turbūt dar ilgai jam primins apie šitą įvykį, nes nu jis tikrai buvo įsimintinas,- o jei rimčiau, tai nežinau, nusprendžiau pailsėt gamtoj, kad ir kaip tai būtų man nebūdinga,-šypteli,- o pats? nejaugi rimtai ruošeis ką nors nudėt?-kilsteli antakius susidomėjus.

- o ka, negi taip sunku patiket... - kilsteli antakius, nusijuokdamas, nu tikrai, gi danieliui prie veido ne itin klijuojasi beprocio etikete.. Nu gerai tik biski. - na, tikejaus, kad nematei.. - palinguoja savo garbanom, - tai zinai, tikejaus nepastebesi, kad nesiojuos pistoleta pastoviai, - papurto galva, nu nereik cia visiems skelbtis, paskui sunkiau pedsakus paslept. - keista kaip is taves, - nusijuokia, iskeldamas viena antaki, nu visai cia netiketai kaip is vikutes, - ne, ka tu.. As megstu buti gamtoje.. Prigulti ant zolytes.. Atsigaunu zinai... - nusijuokia, numodamas ranka, nu pisa prota kai turi but, bet negi sakys, kad viskas is tikruju..

- šiaip tai jo, netgi labai,-palinksi ir nusijuokia. pakankamai gerai pažinojo vaikiną, visgi bendravo jie nuo mokyklos laikų. ką ten bendravo.. siautė kai reikalas,- deja, mačiau.. tau nepasisekė,-cakteli liežuviu ir nusijuokia,- tai tu tipo visuomet jį nešiojies? reiks atsargesniai būt...,-šypteli,- žinau, kad keista, man net pačiai neramu..,-suraukia antakius trumpam, bet vėliau jos veidas vėl išsilygina ir Vika pasuka savo šokoladines akis į Danielių,- mhm.. skamba kaip tikrasis tu.. laaaabai įtikinama,-palinksi porą kartų ir nusijuokia. Deja, Vikai taip lengvai smegenų nepudrins.

padūsauja. va tau ir pašnekėk su žmogum porą kartų prieš šimtmetį, atsimins viską iki paskutinio žodžio.. - nu nesvarbu, gi prieš tave rankos nekėliau niekad.. kaip ir, - pavando prisimint ar per visus jų prikolus nebuvo netyčia pasmurtavęs prieš ją. nu jeigu ir buvo, tai nepamena, nes nu čia jo kaip ir ligos įpatumas. nevisada atsimena prieš ką smurtavo, - šiaip rimtai, ar tik ne aš ir būsiu parodęs.. - palinguoja galvike, sumeta bazarą su savim daugiau, bando atsimint, - nee, ne visuomet.. ta prasme tik kartais.. na, žinai, aš su savais prikolais, - nusijuokia vėl taip maniakiškai, numodamas ranka dėl to pistoleto. nu nevisada nešiojas, o tada,kai nori ką nors nudėt. bet čia jau kitas reikalas. - bet tu per daug nesinervink, miške smagu, - nusijuokia, pakilnodamas antakius, sutelkdamas savo visur lakstantį žvilgsnį į ją. - na, kaip čia pasakius gi žinai, kad aš biški, - pasukioja sau prie smilkinio pirštą ties tais žodžiais, žiūri į ją savo gražiom didelėm akim. nu taip vaizdas įtikinamesnis.

- nekėlei, bet ką aš žinau, gal susišvietė tau kažkas.. nesuprasi,-gūžteli petukais ir nusijuokia, nes kiek VIkos atmintis išnešė, tikrai Danielius prieš ją pakėlęs rankos nebuvo,- žinok gal ir tu, o šiaip mano tėvas turėjo gan nemažą ginklų kolekciją, jei kas kartais norėtų apšvarint mūsų namus, kuriuose vertingų daiktų daugiau nei proto buvo,-linkteli ir nusijuokia,- kad tu su savais prikolais, taia aš irgi žinau. bet žinok taip įdomiau,-nusijuokia ir žvilgteli į vaikiną besišypsodama,- miške smagu... skambėjo keistai,-pakraipo galvą ir nusijuokia dar kartelį, nors dabar negalėjo skųstis, kad jai liūdna. su Danieliu niekada nebuvo liūdna iš tikrųjų,- nuuu, gal papasakosi ką nors įdomesnio? kas naujo tavo gyvenime?-išlenkia antakius klausiamai.

- na, kolkas nesisviecia niekas, bet is toli atrodei panasi i vovere, - nusijuokia, pasiversdamas zoleje ant sono, isitaiso patogiau, prisidega nauja ciza, - atsimenu.. Visko prikrauta.. O sautuvai tavo tevo buvo superiniai, - palinkcioja, prisimena, kaip nufyrino viena sautuva is jos namu ir dejo i kojas. Na, tada irgi nevisai buvo savam prote, nutyli sita fakta, - na, mano savi prikolai nevisada buna linksmi, - nusijuokia, iskeldamas antakius, papurto garbanas. Oj ne, su jo linksmais prikolais nevisada buna gyvu lieka, - as ir sakau, kad smagu. Su manim is tiesu visur smagu, - pakilnoja antakius, ne, tikrai nesusireiksmines garbanius visai, - na, kad nelabai turiu ka papasakot. Daug kas pasikeite nuo tada, - numoja ranka, turi omenyje nuo tada,kai paskutini karta buvo susitike, tada dar nebuvo su protu taip ziauriai susipykes, - pabegau is gimtosios salies, atsiduriau cia, nieko gero is tiesu, - nusijuokia, linkteldamas, - o tu? Turi gal ka linksmesnio papasakot? - pucia dumus, pakelia akis i vika

- į voverę? aš?-išlenkia antakius iš nuostabos ir nesusilaikius prunkšteli,- nu ačiū, paglostei savimeilę,-linkteli ir nusijuokia,- tai jie ir iki šiol yra superiniai, tik kad nei aš, nei tu jų nebematom,-nusijuokia. pati ne kartą galvojo "pasiskolint" iš tėčio šautuvą, bet susilaikydavo,- žinok beveik visada. tiesiog reik prie jų priprast,-palinksi su šypsena veide, nes pati per tiek laiko, kiek Vika ir Danielius pažįstami, ji jau spėjo apsiprast su tuom, kad jis keistas.. bet visvien mielas.- visur sakai... nežinau, nevisas sritis su tavim esu išbandžius,-irgi pakilnoja antakius besišypsodama, ai užplaukė jai šelmiška nuotaika biški,- aš žinok nieko linksmesnio irgi nepapasakosiu. nusprendžiau išsinešdint iš tėvų namų, nes ten mane belenkaip užkniso, tuomet pakeliavau po pasaulį, daug ką mačiau, daug visko buvo nutikę..,-šypteli žvilgtelėdama į Danielių,- bet va nusprendžiau susirasti vietą, kur apsistočiau ilgėliau, ir atvykau čia,-gūžteli petukais ir nusijuokia.

- nu gi as nematau is labai toli, tai sugliucino.. Tokia ruda visa, - nusijuokia, istiesdamas ranka ir paveldamas jos kudlas, - o ka, voverytes mielos, - juokias, nu jam siandien kazkaip gera nuotaika, - dabar turiu savu, tai zinai, man bent tiek gerai, - palinkcioja, nu jo, negi jis tik viena toki sautuva turi, aisku, kad ne, - nu kaip cia pasakius.. Del sito tai suaejociau, netgi labai, - papurto garbanas, nusijuokia, nebuna jo prikolai linksmi, kai ans uzsimano ka nors nudet arba sumust. Arba kai siaip jam nebuna nuotaikos, - eik jau, ko tu su manim nebandzius, - islenkia antakkius, - visada galim pasitaisyt sioje srityje, - nusijuokia, pakilnodamas antakius, paziuri i ja tokiu smagiu zvilgsniuku, - aj, ka cia su tais tevais gyvent.. Mane tai isspyre. Saugumo sumetimais, - nusijuokia vel taip biski maniakiskai.

- sugliūčino... žinok čia nepasiteisinimas,-nesmarkiai papurto galvą ir nusijuokia. nu tikrai, būt sulygintai su vovere.. keista ir kartu beviltiškai juokinga,- tai aš miela, ane? awww, ačiū,-palinksi ir bandpo išspaust mielą, o ne dažniausiai jos naudojamą ironišką šypseną, bet nekažkas ten gaunas,- ir didelė ta savų ginklų kolekcija pas tave?-išlenkia antakius klausiamai ir šypteli,- neabejok, žinok kai pripranti - viskas normaliai,-linkteli ir nusijuokia, gi iš patirties šnekėjo. spėjo jau susigyvent su šituo keistu padaru, kuris iš tikrųjų visuomet buvo energijos bomba, bet kartu ir labai mielas, nors ir pats to nepripažino,- būtent... mes tikraaai daug ką bandę,-prikanda lūpą ir nusišypso plačiai, nu išbandę jie tikrai buvo daug.. ir visokiose vietose,- saugumo sumetimais.. fainai,-nusijuokia, pamąsto ar nejaugi Danielius yra jau toks pavojingas, kad ir tėvai jį iš namų išvaro.

- tai aš nesiteisinu, žinai tu tikrai į tokią biški panaši.. plius su mano regėjimu, gerai, kad į kokią malką nepasirodei panaši.. - palinguoja galvike labai rimtai svarstydamas tokius variantus, nu čia anlizuoja vikai situaciją, dėl viso pikto, - kai nebandai būt kieta ir šalta, - palinkčioja savo garbanom, prisideginėdamas naują cizą, o ką čia slėpt ir taip aišku, matos ant veido, kad miela, dar kai bando laimę nusišypsot šitaip, - tokia kaip čia pasakius.. yra biški ginklų ir užtenka, vis tiek šita sman labiausiai patinka, - paplekšnoja sau už dir\žo, toj vietoj, kur nešiojas ginklą, - nu, apart medžioklinio šautuvo, - kilsteli lūpų kampučius, nu jam patinka dideli šautuvai, - na, kaip tu tai manau tikrai pripratus, ką jau čia, - numoja ranka, su šypsniuku veide, tokiu visai nemaniakišku galiausiai, pakelia į viką akis, - nu tai va ir kur čia tada dar klausimų kyla, - nusijuokia, vėl pakilnodamas antakius, nu kaip kitaip gi, faini jie abu, ko tik nebandę ir kur.. - aš ir sakau.. bet visai gerai, visiems į naudą išėjo, - palinkčioja, gū\žteldamas pečiais, nu ką čia nepasakos visko, bet pakankamai daug galima suprast.

- nu bet čia tikrai nevykęs komplimentas, bet gal jau geriau, nei malka,-palinksi pasvarstydama ir nusijuokia,- kieta ir šalta.. nu kartais ir tokia būnu, neslėpsiu,-nusijuokia, ką čia kartais, beveik visada, bet praleiskim šį faktą, visvien Danielius tai puikiai žino,- bet prašau, nenaudok jo prieš nekaltus žmones.. tokius kaip aš,-linkteli ir nusišypso plačiai, kaip visada ieškodama naudos tik sau. būdinga Vikai,- medžioklinio? tai tu su juo žvėris ar žmones šaudai?-kilsteli antakius klausiamai ir nusijuokia,- nu pripratus, pripratus, bet su vovere tai mane nustebint tau pavyko,-nusijuokia dar kartelį ir žvilgteli miško pusėn,- vat būtent, buvom šelmiai..,-nutęsia besišypsodama taip koketiškai ir prisimindama tuos laikus, kai mokykloj abu siautė kai reikalas,- tikiu kad tau tai labiausiai į naudą.. išvis nesuvaržytas jauties,-linkteli ir nusišypso.

- nu matai, būk optimistė, ižvelk visur gerus dalykus, - nusijuokia, palinkčiodamas taip, kad net garbanos pasipurto, nu ką, voverė tai aukščiau negu malka, geriau žymiai, - nu tai ką ir sakau. žinoma visiems reikia užsidėt kiautą ant savęs, bet žinai, čia vsi savi, tai man labiau patinka, kai būni miela, - kilsteli lūpų kampučius palinkčiodamas, - tai prieš tave nieks jo ir nenaudoja, - nutyli tą faktą, kad prieš tai jos vos nenudėjo, nu gi nedažiebia, atrodė kai voverė.. - kaip kada, kas čia mane žino, - kilsteli antakius, grįždamas prie savo maniakiško žvilgsniuko, nukreipto į tolį, taip savotiškai atrodė. patyli kurį laiką, bet tuoj vėl atsigliučina ir grįžta akimis prie vikos, - na čia buvo netyčia. mano regėjimas kaltas dėl to, - numoja ranka ramus visas, nusijuokia, - tai pff, kas mum neleidžia siaust toliau, - pakilnoja antakius nu ans tai ramus, rėžia viską tiesiai šviesiai, kodėl turėtų daryt kitaip, - oj, koks nesuvaržytas, tai nors tu ką, - palinkčioja, su smailu veide,patenkintas savo laisve ir pinigais.

- tai stengiuos, nors tokioj situacijoj sunku tokiai būt,-pakraipo galvą ir nusijuokia,- gerai, pasistengsiu būt miela.. jei tu prižadėsi manęs nežudyt ir šiaip, neįsivaizduot, kad aš voverė ar malka,-linkteli ir nusišypso,- bet norėjai panaudot ir net gali nesiginčyt, ne durna aš,-palinksi porą kartų vis dar su šypsena veide, nu gi reik būt laimingai, kad gyva liko. bent kol kas,- tai nusikaltelis tu, ajajaj..,-pakraipo galvą ir pakalba kaip kokia močiutė, nors iš tikro jai nelabai rūpi, nusikaltelis Danielius ar ne, šiaip, paerzint jį reik, žiūri kaip jis ten maniakiškai kažkur spokso ir stengias nesusijuokt, o tai dar blogai pasibaigs,- gerai, atleidžiu tau už tai.. gal,-nusijuokia vėl paerzindama jį,- viskas mums leidžia, galim ir siaus, aš tikrai nieko prieš.. kartais pasiilgstu tų laikų,-nusišypso plačiau, nuspręsdama tuomet jau irgi nieko neslėpt, ką jau čia,- tai aš manau.. nors tu ir su tėvais gyvendamas nelabai suvaržytas buvai kiek pamenu..,-nusijuokia.

- nėr čia ko stengtis viskas gerai ir taip, - nusijuokia, numodamas ranka, ko čia taip imt į širdį, voverės mielos. nu tik keista gražia viską, nu bet px čia šita dalis, jos nieks nežino, - nu gi tavęs taip ar taip nieks neketina nužudyt nu, ramiai tik, jeigu netyčia užeis noras pasistengsiu pasakyt, kad spėtum išnešt kudašių, - nusijuokia, perversdamas akis nepiktai, nu kad rimtai, klausinėja čia amžinai, - nevaidink čia pačios protingiausios, pff, vs tiek mano žodis paskutinis, - numoja ranka, nu kad jam vis tiek vienodai, jis čia visada teisus ir to užtenka, - kol neįrodyta mano kaltė aš nekaltas, - kilsteli antakisu,su patenkintu smailu, tą patį sakė ir savo motinai,kai ana jį iš namų išvarė, o ką, jeigu jau nušaut ką nors gali, tai meluot vienas juokas, pff, negi sunku. kad ir kaip jam prie veido netiktų. o gal ir tiktų, velnias žino, - man atleidimo nereikia, - papurto galvą, nusijuokdamas, nu dabar bent žinos, kas nervina viką, persivadins telefų knygoj ją vika voverėlė. arba vika voveriukas. arba vikutė voveriūtė, - taip ir žinojau.. - nusijuokia, - tik egalvojau,akd taip lengvai pripažinsi, - taip super greitai pasiridena ir užsiverčia ant jos. na tarim, kad ji prigulus, nes tikrai nepamenu iš tiesų... bet nu pievelė, tai logiškai mąstant.. - nebuvau. bet dabar esu visiškai nesuvaržytas, - kilsteli antakius, o kas jam jaunam, žiūri į vikos voveriūtės veidelį iš taip arti, pamerkia jai akį.

- netyčia užeis noras.. nu blemba, tu tai tikras maniakas,-linkteli ir nusijuokia,- nenusišnekėk, mielasis, teks rast kompromisą, nes pavadovaut ir aš mėgstu,-nusišypso plačiai, aišku, kalbėjo visišką tiesą,- supratau, išsisukt tu tikrai sugebi ir tuo aš net neabejoju,-per daug gerai pažinojo Danielių, kad nežinotų, jog jis meluot galėjo ištisai, nors kai ilgą laiką jį pažįsti, tai kartais galima atskirt, ar jis sako tiesą ar ne. žodžiu, pripudrint smegenis galėjo kiekvienam,- bet visvien tu jį gavai, norėjai kad gera būčiau, tai va,-palinksi porą kartų ir nusijuokia. jeigu tik ji pamatytų, kaip jis ją taip užsivadina.. tikrai nieko gero nelauk,- ai nu ką čia slėpt, tie mokyklos laikai tikrai faini buvo, gali net to neneigt, visvien nepatikėsiu,-papurto galvą nesmarkiai, jam atsidūrus ant jos plačiai nusišypso ir kojom apsiveja jo liemenį. patraukė ant meilės ją kažkaip,- tai jau matos, kad visiškai..,-nutęsia ir dar plačiau nusišypso akimis paklaidžiodama po jo veidą.