101 ROOM

Susiradusi kambarį ateina čia.Pradariusi duris pamato tą vaikinuką"gal ir nieko toks" pagalvoja ir uždaro duris.Čia dabar galvoja nuo ko pradėti drovi mergaitė ana buvo.-Tu Aaronas tiesa?-prikanda lūpytę nors čia ir taip aišku buvo.

durims prasivėrus nužiūri tą čiolę labai susikaupusia veido mimika. bent jau padori, o ne kažkokia išsigimėlė buvo. gražias akis turėjo ir lūpas. - ne, jaunikis jonas, - išsišiepia visas toks gudrus žaltys pasiruošęs visoms merginos užgaidoms ir kankinimams. - o tu būsi Natalia... - taip geidulingai nutęsė su tokiu meksikietiškų serialu akcentu. su mama visuomet žiūrėdavo laukinį angelą, tai puikiai įvaldęs tuos akcentus ir mimikas buvo. - aš jūsų paslaugoms, miledi, - pakilęs nuo lovos nusilenkė dar kartą nužvelgdamas merginą. tikėjosi, kad jinai nebus kokia pakvaišusi satanistė, kuriai patinka, kai jos kojos yra laižomos. vaikystės traumą gavo, kai draugelis vieną tokį video buvo parodęs...

(kadangi turim tik po septynis postus, tai stenkimės išnaudot :DD*)

Žiūri į tą vaikinuką taip meiliai šypsodamasi ale anas mandrų morkų prėdęs toks arba girtas buvo,nu nesvarbu ji juk čia atėjo su juo praleisti tas devynias minutes.-Nea Stasė aš,-nu anas čia sajanu bando primesti tai ir ta nenusiledžia.-Kadangi turim tik devynias minutes tai......-nužiūri dar kartą vaikiną sexualiai prikąsdama lūpytę prisėlino pre jo ir piršteliu perbraukė per jo krūtinę.Pajutusi ten jo šešias kalades ant pilvo tai net lengvi širpuliukai mergaitei nuėjo per kūną.

Ana tik linktelėjo paodydama,kad ir jai malonu čia su to sajanu Jonu susipažinti.Kai ji atsidūria virš jo ši tik šypteli koketiška šypsena.-Bet per tas penkias dar galima daug ką nuveikti,-spės anie dar kokį greituką sumesti.Kadangi jai morčius tai vpš jį ten visą sutraiškys.Nuo tokio sexovo bičo net plaukai stojasi.Pajutusi tokį artumą nieko nelaukdama įsiurbė į jo lūpas rankutes įveldama į jo plaukus.Ten tap aistringai bučiavo,nei nenorėdama pagalvoti,kad su šiuo ketvirto lyio sajanu tuoj reikės išskirti.

Ten biški pakrūpsta kai jis per visą kambarį vos ne užsiepia kai koks skerdžiamas.Pajutusi jo rankas ant savo šiknos tik šypteli mėgaujasi visais net jo prisilietimais ir atsakinėja į visus jo bučinius pati jį bučiuodama.Pajutusi,kad tas ten atsitraukė nežįmiai susiraukė jau galvojo,kad dingti jiems iš čia reikia.Bet išgirdusi jo klausimą tyliai sukikena.-Nuo kuo tu pasijusi laimingesnis,-o anai jokio skirtumo greitukas ar oralinis vis tiek morčius jai tiks viskas.

Stebi ten visus jo veiksmus pamačiusi jo tuos triūsikus su mikimauzais O.o tokią miną nustato gal čia nauja vyrų mada su tokais vaikščioti nu ji nieko nežino tai nei nesigilina į tai.-Na,o kaip gi be jo,-pakraipo lūpą ale susimąstydama,bet čia ilgai mąstyti nebuvo kada.Pati nenorėjo dar jauna mama tapti,o yač tokiomis sąlygomis.Šaunuolis anas,kad visada kišenėje nešiojasi nežinai kada čia gali prireikti.Dar nespėjus jam ten į ją įeiti ana nusimauna savo maikę ir numeta kažkur liemenėlę norės pats atseks.Pajutusi jo daiktą savyje suaimanuoja ten vos ne per visą kabarį.Mėgaujasi ten viskuom ką jis daro.Suima jo rankas ir uždeda sau ant krūtų.

Toliau ten mėgavosi viskuom ką jis daro seniai jau tokį kaip ir sutiusi buvo.Atsidūrusi po jo tik nežymiai šypteli,bet čia tiems šypsniams nei nebuvo laiko toliau ten aimanuoja kiek delnu užskimšdama burna,nes jau pati pajto,kad per garsiai biški.Stengiasi tramdyti savo emocijas.Kiek pripratusi prie visko ką jis daro atsikemša burną ir uždeda savo delniukus jam ant nugaros švelniai suleidžia savo nagučius į nugarą.Ištiečia kaklą ir tai pat visą išsiriečia miegaujasi jo bučiniais.

Ateina čia palikdama praviras duris, susiraukia, nes nu kvapas biški kambarėlyje nekažką.. Nuėjusi pradarė langą ir lengvai judėjo, pagal čiut girdimą muziką. Atsisėdo ant lovos krašto ir kaip kokia nimfa susikrovė koją ant kojos. Tokia seksuali labai, matosi kur tos jos kojinės baigiasi virš kelių.. Giliai įkvėpė ir pasiruošė.... tiksliau išjungė visas emocijas ir veidas tapo gana romus. Leido lūpose žaisti mini šypsenelėj. Laukė Julijaus ir savo ateinančios lemties.

Įėjo į gregretimą kamabrėly, kuriame buvo prieš tai. išvydęs sėdinčią uždarė duris nusisukdamas į jas. Pasitvarkė marškinių sagas viršutines, kad taip nespaustų ir atsirėmęs į duris pasisuko į Amelią. Tikriausiai davė tylos įžadus, kad stovi it vandens burną prisisėmęs.

Jam atėjus, nebežinojo, ar čia juoktis ar verkt. Nužvelgė jį. Ir suprato kaip jo velniškai pasiilgo nors nematė vos kelias dienas. Žvelgė į jį tuščiu žvilgsniu, lūpose žaidžiant gana ironiškai šypsenai.
-Nepasisekė, ane? - kilstelėja antakius gudriai kilstelėdama lūpų kamputį, - negalėsi nuraminti savo, taip šiomis dienomis besiautėjančių hormonų.. - papučia lūpas, taip apatinę timptelėdama. Aiškiai atsisėdus išsipisinėja, bet jeigu ne taip, taigi čia būtų ragai, - O gal ką nors susukam, m? - pakreipia galvą, šitaip parodydama labiau savo dailų kaklą, kurį Julius taip mėgdavo bučiuot. Žvelgė į jį gana žaismingai lyg visko nesureikšminus, o viduje.. o viduje skarbonkė kažkokia. Tuščia, šalta ir niūru. dabar tikrai eis nusilakt mergaitė. Tikrai.

- Žiauriai nepasisekė, - :)))))))))))))), pasikąsė pakaušį ir nekreipė dėmesio į kitus jos žodžius. Nu jei ji išsipisinėja, kodėl jis turėtų labai viską į galvą imti. Bernas gi, giliai phj ant visko. Ir šiaip ne jo bėdos, kad ana paliko jį per vakarėlį ir nuėjo te su kažkokiais bičais flirtuoti.

čia ji kalta dabar? Ji pasiūlė nueit viskio pasiimt, o jeigu anas sugalvojo.... ir šiaip ji jam niekad nieko nedraudė. Nedraudė bendrauti su kitom, apsikabinti jas, kol viskas ribose.
-Iš tikrųjų, tai būtų eilinį kartą px dėl tavo nuėjimo į kairę, nes.. nei vienas iš mūsų per šituos visus metus, nebuvom nenuėjęs į kairę.. - tarstelėjo nepakeisdama pozicijos, tačiau rimtesniu balsu. Nujaučia, kad tai paskutinis kartas, kuomet su juo šnekasi, kodėl nepasinaudojus proga.. - bet kodėl ji? Neblaivi, nepilnametė.. Ir kur bent lašelis moralės? - kilstelėjo antakius pakreipdama galvą, - leidau tau daugelį dalykų.. turėjai laisvę, galbūt minimalius apribojimus - ką veiki su kitomis, neturėčiau žinot aš. Bet, Juliau.. šitai žema, net ir tau.. - gūžtelėja petukais žvelgdama į jį tuščiu, nieko nesakančiu žvilgsniu. Nors.. Julijus gi ją pažįsta, tai turi suprast, kad kai ji būna tokia, tada jai labai blogai. Bet sakykim.

Jai pabaigus kalbėti, nurijo seiles, o burna išdžiūvo, lyg stovėtų kokioj dykumoj. Jei atvira - neturi jis pasiaiškinimo. Nei pats žino kodėl taip padarė, nei ką. - Jeigu jau žinojai apie tus tariamus nuklydimus, nhj nieko nesakei? Kuri kita, nieko nesakytų ir nepasiųstų velniop? - kilstelėjo antakius aukščiau debesų, taikstydamasis su mintimi, kad jau dabar niekas geruoju nesibaigs. - Kam pati mane išdavinėjai? Kam mes išvis tampėmės ištisus metus, jei išsiskyrė bėgdavome pas kitus?

-Nagi, Juliau.. mes gyvenam tokiame mieste, kur nuodėmė ant kiekvieno kampo.. pati, atsiprašau, tebuvau nuslydus kartą. Vieną vienintelį kartą, kai tavęs ilgai nebuvo. Viskas. Tikrai nebėgau kiekvieną kart pas kitą.. Kuri kita..? aš nežinau. Aš nežinau kiek kartų tu mane išdavei, čia tavo sąžinės reikalas. Aš tik įtariu, po viso to, ką mačiau, - suspaudus lūpas nuleido galvą ir atsistojo, nes nusėdėt paprasčiausiai negalėjo. nuėjo prie lango ir įrėmė rankutes į palangę. Žvelgė į tolį. -Ir viskas turbūt dėl to, jog aš tave taip sušiktai ir stipriai myliu. Dar kai nebuvome pora, vengiau kitų vaikinų, jau buvau įsipareigojusi tau.. net be reikalo, - gūžtelėja petukais, pati nesuvokdama savo veiksmų, - ir ką reiškia tampėmės.. aš nenoriu būt banali. Nenoriu sakyt, kokios akimirkos buvo nepakartojamos ir jos, turbūt, šimtą kart geriau negu viena dozė. Daug daug daug geriau. Žodžiu.. ties tuo, manyčiau.. mes baigiam, - ištarė paskutinius žodžius kuo tvirčiau, nors balsas, dievaži, lūžo. Įkvėpė. - Tu ir Adriana.. brangiausi žmonės visame pasaulyje. O užvakar.. kur man reikėjo dėtis? Būčiau suspykusi su tavimi ar šiaip tiesiog, būčiau nuėjus pas ją, o galbūt būtų buvę atvirkščiai.. iš vis, atsiprašau, kad aš čia dar kažką šneku, - pavarto akutes užsimerkdama ir mėgindama valdyt ašaras. Kalbėtis šaltai su Adriana, rodos, buvo iš tiesų lengviau negu su Julium. Galbūt todėl, kad jis svarbiausias..

Klausėsi jos galvoje dėliodamas visus žodžius paeiliui ir bandydamas viską suvokti. Iš tikrųjų, tai nejautė jis kaltės jausmo. Kad ir baisiai skambėtų - nejautė. Paslydo, paslydo. Visi gyvenime daro klaidas, Fosteris ne išimtis, tad per daug visko neėme į galvą. O kad su Amelia viskas baigta, žinojo tą akimirką, kai Adriana jojo ant jo. - Atsiprašau. - tarstelėjo lengviau atsidusdamas. - Atsiprašau, Amelija, bet tai vieintelis žodis, kurį galiu dabar pasakyti. - abejingai, su nuliu emocijų ištarė ir gūžtelėjo pečiais. - Tikrai buvai man svarbi, privertei suprasti, ką reiškia tas žodis 'meilė'. - šyptelėjo puse lūpū, tačiau šypsena nebuvo nuoširdi ar pilna džiugesio. - Ir atsiprašau už visus metus praleistus veltui. - o dabar nusišypsojo visiškai baby face'u. Be jokios kaltės, jokio sarkazmo, ironijos ar kito šė. Dar kelias akimirkas žvelgęs į ją, palenkė durų rankeną ir išėjo.

Stovėjo žvelgdama į tolį ir nė pati nepajuto, kaip pradėjo vėl riedėt ašaros veidu, kai jis tarė tuos žodžius. Šikna. totali šikna. Neatleis jam niekada. Ne už ką. Graužė save, kai jį anąkart išdavė.. o jis? Braukė delnais ašaras ir mėgino nusiramint, matydama lange savo atspindį. Perbraukė liežuviu sau per lūpas ir nesuprato kur jai dėtis dabar.. nebėr pasaulio po kojomis. Galiausiai įkvėpė, net nebesišluostydama ašarų ir išėjo iš čia, stipriai užtrenkdama duris.