BASEINAS

Ativedęs ją čia, kadangi buvo geriausias ir atokiausias variantas šituose namuose. Kelias sukosi, aplinka irgi. Bet svarbu buvo jo viršus ir Amelia dabar jo rankose. Paėjėjęs toliau, prirėmė ją prie sienos. Kordinavo dar savo veiksmus, todėl neturėjo jai skaudėti. Bet atsistojo taip, kad greitu metu jinai nedingtų iš jo akiračio. - Pasakyk, kad manęs nebemyli.. Pasakyk nemeluodama ir tada paleisiu. - žiūrėjo į ją. Nu dabar buvi principo reikalas išsiaiškinti ką ji jam jaučia o visko, kas atsitiko.

Sukandus dantis ir vos vos laikydama asaras, atejo cia. Tiksliau, uvo atitempta Juliano. Jam ja priremus prie sienos, pazvelge i ji ir negailedama trenke gera antausi, kad net jai suskaudejo rankute.
-tu rimtai toks kvailas, kad gali manyti, jog taip viska greitai pamirsau?? - sukandus dantis isreze jam i lupas, - aisku, kad myliu.. Myliu, neatsizvelgdama i tai, kad tu nieksas, kuris per paskutines svaites, tiesiog sutrupino mano sirdi i mazus gabaliukus.. Niekada negalvojau, kad tu taip mane iskaudinsi, - pabaige jau daug ramesniu balsu ir suciaupe lupas. Ir vel.. Ir vel asarytes rieda. Ne nebesistengia ju suvaldyt.

Gavęs antausį, suspaudė lūpas į vos matomą liniją ir akimirką užsimerkė. Atrodo dingo visas svaigulys viskas o tokio smūgio. Nors šią akimirką ne kiek dėl savęs rūpinos ir savo šmeksi veido, kiek dėl Amelijos rankos. - Tai nhj tampaisi su kitais bernais? Lyg kokia... - susilaikė neištaręs to žodžio, nes žinojo, kad tada dar labiau viską pabloginęs būtų. - Kodėl apsimeti taip, lyg nieko tarp mūsų nė nebūtų buvę? - atsisukęs ir jau ganėtinai stipriai supykęs, trenkė į sieną šalia Amelijo galvos.

Jam uzsimerkus kiek susirauke, nes skaudejo tiek ranka, tiek ta pati sikniuka krc.. Anam atsimerkus, vel pajunge savo mini pokerfeisa, bet vis tiek.. Emocijos eme virsu ir zvelge i ji kiek skausmo, bet tuo paciu meiles pilnu zvilgsniu.
-ai.. Tai dabar cia as kurva ane? - kilsteleja antakius, -nesvarbu, kad tu padarei mano seseri, mergina klube, paskui nesigedydamas nusilaizei su Rebeka..cia yra nesvarbu , ane? As turiu sedet ir raudot kampe..? - tiesiog dejo gireztai zodzius tiesiai jam i veida ir stengesi sulaikyt asaras, -pakankamai praverkiau.. Pakankamai isliejau asaru ir net sugebejau paskest del viso sito alkoholyje... As, kuri niekada nieko neskandindavo jame, nes esu stipri.. Bet per tave suklupau, per tavo suknista isdavyste.. Ir dabar.. - uzsimerkus atsiduso ir perbrauke liezuviu per lupas. Anam trenkus i siena, prie pat galvos kruptelejo ir sulaiko kvapa. Galiausiai sukukcioja ir atsimerkus nusuka zvilgsni i sona, - as tiesiog zinau, kad turiu tave paleisti... Galbut nebuvau tokia, kokios tau reikejo, ne tokia.. - kuo toliau , tuo vis tyliau deste savo zodzius, - as... As tave taip beprotiskai myliu.. Bet negaliu apsimesti, kad nieko nebuvo.. Kiekvienas zmogus mieste zino, kad cia ta, kuria isdave vaikinas su seserimi.. - kiek garsiau tarstelejo ir uzsimerke, - as tave labai labai labai myliu.. Bet del to gyvenimas nesustoja. Ir tai, jog cia plaikstaisi turetu mane dziuginti, nes tu man kazka jauti.. - nutesia ikvepdama oro ir vel atsimekia, - bet man dar labiau skauda, nes zinau, kad skauda ir tau.. Tu nesi bejausmis, bet as nezinau kas tau atsitiko.. Kaip tu kalbejai klube.. Julianai, as.. - tyliai snabzdedama nutese, - as nebezinau kur man eiti, kad nereiketu taves.. Nezinau kaip viska pamirsti ir sugebeti apsimesti, jog niekad nieko neivyko. As nieko nebezinau.. Kiekviena lastele saukiasi taves, bet.... - stipriai sukando lupa ir galiausiai uzsidengusi delnais veida, nesigedydama prapliupo verkti. Ir verke cia tikrai ne viskis.. Verke Amelija, kuri net pati nebesuvokia kaip desto mintis, ar jos rislios, suprantamos.. Mergina, kurios viduje siauteja uraganai plesantys jos jausmus. Nuo visko, galiausiai pradejo virpeti kaip menkas epuses lapas. Nezino kur detis.. Pasaulis vel isslydo is po koju, o pati krinta kazkur gilyn, ten, kur skauda, tamsu ir salta.

- Kokią dar merginą klube? - sušvokštė žinodamas apie ką ji kalba, betai dabar ims ir pripažins, kad darė ten kažką? Nei velnio. - Tai, kad buvome viename kambariuke, nieko nereiškia. Nebuvo aiškiai pasakyta, kad turiu ją iškrušti. - patraukė rankas nuo sienos ir žengė žingsnį atgal. Išklausęs jos iki galo, nesugebėjo nieko daugiau pasakyti. Tiesigo šią akimirką suprato, kad niekada nenustojo jos mylėjęs ir tikriausiai niekada nenustos ir negalės išmesti jos iš galvos ir savo širdies, nesvarbu kiek stengtųsi. Giliai įkvėpęs, pažiūrėjo į ją. - Geriau užgniaužk tą meilę, nes aš... aš tai.. - niekaip nėjo ištarti tų žodžių, tačiau pats žinojo, kad reikėjo jos pačios gerovei. Kad galėtų move on su savo gyvenimu, o ne pastrigusi tie sjuo būti. - nes aš tau nieko nebejaučiu. - nurijo seiles ir iškvėpė orą.

Galiausiai sukaupe visa savo stiprybe ir atitraukus rankas nuo veido, pazvelge i ji.
-kam tas melas, Juliau, - visiskai ramiu balsu ttarstelejo ir iskvepe ora pro lupas. Klausesi jo ir suprato, jog pareina dar viena asaru banga. Nu uz ka jis jai taip? Ka ji tokio jam padare... Isgirdusi jo zodzius, apie jausmu uzgozima, suciaupe lupas ir papurte galva.
-tu supranti ka tu sneki? - kilsteleja antakius, pazvelgdama i ji abejingu zvilgsniu. Zenge zingsni arciau jo, - taip noreciau dabar taves nekest.. Nesuvokiu, ka as tau padariiau tokio, kad dabar net cia atsistojes vaidini kazka, - zvelgdama i jo akis istare ir sukando dantis. Sukosi iseit, bet dar atsisuko i ji, - ir daugiau NIEKADA nelisk prie nieko, tokia motyvacija, jog as tavo. Buvau. Visa sirdim, bet.. Deja, -guzteleja petukais zvelgdama i ji tokiu zvilgsniu, kad turbut ji matant, turi pasijusti kaltas. Apsisuko ir sukandus lupa sukukciojo. Pasisalino is cia.

Išėjo.