Krioklys

..

Atsivedė čia Alexą ir iš arčiau pažvelgė į krioklį. -Oho,-neturėjo žodžių ,kaip dar geriau apibūdinti vaizdą,tad pasakė tai pačia banaliausia ir pačia populiariausia fraze kurią ištaria žmonės pamatę kažką nuostabiai gražaus arba ištaria tai norėdami parodyti savo nuostabą. -Atrodo vienintelis kelias į olą yra pro krioklį,tad reiks abiems sušlapti,-iš tiesų nenorėjo sušlapti,bet ką jau padarysi,jeigu tai yra vienintelis turimas variantas į slaptą olą po kriokliu.

Turbūt iš veido panašiai kaip ir ji buvo nustebęs, kad rimtai iš arčiau tai ispūdingai atrodė. - Na ką saulele, pasiruošus nuotikiams, tik atsargiai, kad tave srovė nenuneštų, tokią nendre,- nusijuok ir paleidęs jos liemnįatsistojo šalia jos. Jis negalėjo jos kaip nors paliesti, vis ieškojo tam dingsčių, o tai nelabai gerai buvo, ištikrūjų nežinojo aplamai ar yra išvis gerai jai kažką jausti net po šitiek laiko. Papurtęs galvą net negalvojęs, prisiplojo prie krioklio krašto nugara ir pradėo eiti. - Eina, šikt kokia stipri srovė,- jautė kaip po mažu visas šlapias pasirado išties pavojinga eiti. Pažiūrėjęs į ją, prikando lūpą, ką čia daryti. Grižęs su varvarčiais plaukais ištiesė jai ranką. - Supermenas tavo paslaugoms,- nusišyo, neleis jai venai taip eiti.

-Pasiruosus,bet manau as penkias tokias sroves atlaikyciau,-palinksejo ir sunerusi rankas stebejo,kaip jis bande praeiti pro kriokli. -Pasinaudok savo tinklu lengviau bus eit,juk Spider Man tu,-sukikeno,nors kazin ar pati butu geriau uz ji paejus priea tokia srove,bet kaip visuomet nenorejo pasirodyti silpna. -Aciu uz pagalba zavusis princai,-nusilenke taip karaliskai ir padavus jam savo ranka zenge ant akmenu esanciu sone krioklio. -Matai uzlipom,-nusijuoke ir netycia padejo savo koja ant pacio akmens krasto ir kiek slystelejo,greitai spejo sureguoti ir apsikabinusi Alexa prisispaude su juo prie sienos. -O cia slidu...,-nutese ir paziurejo jam tiesiai i akis,nes buvo taip arti jo. -Grazios akys,-mirktelejo jam.

- Ojojoi kokie mes Savickai galiūnai,- palingavo galva išpūtes akis. - Dėkui už patarimą, bet baigėsi mano tinklas, dabar aš jau persimečiau į Robiną Hudą ,- nusijuokė. - Jūsų paslaugoms, princese,- dar taip demonstratyviai ranka per plaukus savo švystelėjo ir tvirčiau suspaudė jai ranką. Jau norėjo kažką jai atsakyti kai pajautė, kad ji jį apkabino ir prispaudė prie sienos. - Mhm, bet jei labai norėjai manęs, to net neprireikia būtų,- ant juokų ar ne jis ten pasakė, nusišypsojęs suprasi jį. Užkišęs jos vieną sruogą už ausies sutiko jos akis žvelgenčias į jį. - Jos nelabai per tą laiką pasikeitė, kaip ir tavo gražūs plaukai,- labai tikėjosi, kad tokių slidžių akmenų bus daugiau.

-O ką nežinojai,kad aš stipri?,-pasakė žiūrėdama jam tiesiai į akis ir nusijuokdama iš to,kad jis dabar Robinas Hudas. -Vargšų karalius-išmintinga,-kažkodėl ir Zoro prieš akis švystelėjo,bet greitai nubaidė šitas mintis. -Tiesą sakant džiaugiuosi,kad paslydau ir kad tu esi čia,-palenkusi galvą pasakė ir vėl nusijuokė,kažkodėl būdama su juo labai dažnai juokdavosi,net pati negalėdama paaiškinti kodėl,o gal tai gerai?nes būdama su juo ji būdavo visiškai kitokia,jis ją pakeisdavo į gerą,o gal negerai?nes senieji darbeliai ir linksmybės būnant su juo pasibaigdavo.Gal būtent dėl to ir delsė visą savaitę ar jam skambinti.Nuvijo ir šitas mintis tolyn,nes svarbiausia ši akimirka yra ir reikia būt dabartistam. -Noriu?,-perbraukė savo ranką jam per plaukus. -O gal mes abu norim?,-paslaptingai sumurmėjo jam į ausį ir stebėjo jo reakciją. -Žinau,bet tik dabar tai pasakiau,ačiū stengiuosi,-šyptelėjo,jis net nenutuokė kiek valandų vonioje ji praleidžia norėdama turėti tokią šukuoseną.

-Gal... Ką tik prisiminiau, kai seniau už tai, kad tave erzindavau mane amžiais mušdavai, dar dabar randų turiu,- nusijuokė, kad ji stipri tai čia nenaujiena buvo, bet nelabai jos bijojo, jam labiau juokinga buvo. - Jap kaip Lušnynų Milijonierius,- prunkštelėjo save įsivaizdavęs tokį, reiks teleloto bilietą nusipirkti. Jis nebuvo tokiam prisipažinimui pasiruošęs tik kelis kartus atsikrenkštė. - am.... tiesa sakant ir aš labai džiaugiuosi, kad vėl tave susitikau, dabar bus sunku vėl tave paleisti,- atsargiai pasakė šiek tiek nusukęs akis į šalį. Jam patiko matyti ją tokią gerai nusiteikusią, ypač girdėti juos juoką... Galiausiai išsišiepė iki ausų, ją vėl apkabindamas ir prie savęs prisitraukdamas. - Pasiruošus?- kilstelėjo antakiuką, sumurmėdamas. - Hmmm atsižvelgiant į aplinkybes, kad mes kai taip vienas prie kito prilipę esam...- akys šiek tiek žemyn nukeliavo prie jos krūtinės kuri labai jam gerai matėsi, bet greitai vėl pakėlė akis į ją, nu ką padarysi jau tie vyrai, jiems reikia pasigrožėti iškilumais kai tik pasitaiko proga.- ... Manau, mes baisiai vienas kito pasiilge esam ir labai abu norim,- pabaigė sakinį, nors šiek tiek abejojo ar teisingai, šiek tiek apspangęs buvo nuo tokio jos artumo ir tai, kad ji vis dar jo nori? ar jis gerai ją suprato? - ar joks kitas vaikinas nesupyks, kad tave taip laikau, nes jai taip tai bus įdomu jį sutikti, nes aš neketinu pasiduoti,- ohoho iš kur tokios drąsos pas jį atsirado, čia kažkas ne to buvo tikri.

-Ar aš būčiau taip galėjus,pakenkti tokiam modeliui?,-apsimetė nekalta ir paklapsėjo savo akytėm,lyg niekur nieko. -Na iki lūšnynų milijonieriaus toloka tau dar,reiktų visus pinigus atiduot ,kad tokiu taptum,-perbraukė ranka per jo kaklą ir pažiūrėjo jam tiesiai į akis. -Tai daugiau manęs nebe paleisk,-šiltai nusišypsojo vildamasi,kad šį kartą viskas bus kitaip ir nebe pasikartos,bet gyvenimas yra neprognozuojamas ir kas nutiks,niekuomet negali žinoti. -Kodėl gi ne?,-kilstelėjo viršun savo antakius. -Vyrai...-pasekė jo žvilgsniuką. -Visiem tik užpakaliai ir krūtinės rūpi,o kur gi dingo žmogaus išorė?,-pasakė ir stengėsi nesusijuokt,nes deja išvaizda jai taip pat reiškė labai daug,juk negalėtų bendrauti su bet kuo. -Prilipt tai prilipom,bet ar atlipsim. -Teisingai,taip ir maniau,kad ne aš viena pasiilgau tavęs,tas tavo mano rankos paėmimas,kaip čia ėjom...-taip viliojančiai pasakė ir nuotaika dar labiau pakilo,kaip jis paklausė apie kitą vaikiną. -Oho,kažkas pavydi?,-žavingai paklausė. -Na buvo toks vienas vaikinas,sėdėjome kavinėje,gėrėme kavą,šnekėjomės,-nesivaržydama ėmė viską pasakoti,o kodėl gi ne?jeigu vaikinas pavydi,reiškiasi kažką jam reiškia,o jeigu ne?na reiškiasi tu tam vaikinui nelabai patinki. -O tavo mergina nesupyks?,-plačiai nusišypsojo. -Nes manasis nemanau,kad labai supyks,-neatskleis tiesos,kad ji vis dėl to dar neturi jokio vaikino,nors ką prieš tai pasakė buvo visiška tiesa,vadinasi nemelavo dėl to.

- Apie kokį modelį kalbi, mieloji? Pfff ir dar tau klausimų kyla, gal aš patylėsiu, ką tu gali padaryti ne tik modeliui kokiam,- nusijuokė garsiai. - Ot kaip gaila, kad ir kaip mylėčiau visus varkšus ypač tuos suolinius, negaliu šeip sau atiduoti pinigus, man ir jų šiek tike reikia..,- suraukė kiek antakiukus apie tai gerai pagalvojęs, nu ne reiškės teks vėl į kokį kitą persimesti superherojų. - net nesiruošiu, per daug brangi esi, kad taip lengvai vėl pabėgtum nuo manęs,- rimtai pasakė žiūrėdama jai tiesiai į akis. - Tikrai? Nebijai, kad kai mes šoksim į vandeny, yra tokia galimybė, kad sprandus nusilaušim?- kisltelėo natakiuką, jis suprato, kad ji tikrai en apie tai galvojo, nu nebūtų jis jeiko beprotiško nesugalvotų. - Taip aš vyras ir ką? Nu tai moterys turi ką parodyti, tai kodėlgi mums nenužiūrėjus to ir neįvertinus? Hmm? Jūs taip pat darot kaip ir mes, o išorė po jo eina, kaip atras punktas,- biški pravedė vyrų filosofiją kaip iš knygos "Vyrai iš Marso, Moterys iš Veneros". - Nu žiūrėsim, manau, kad prie to teks užtrukti,- palinksėjo tyliai nusijuokdamas. - Negi aš taip lengvai įskaitomas esu, kitaip ir būt negali tik... nežinau, kaip tu dęlto jautiesi, nežinau ištikrūjų kaip dabar elgtis prie tavęs,- prisipažino, šiek tiek keista buvo, nei gėrė nei ką, o dabar vienu kartu daugiau atskleidė nei norėjo, o taip tikrai tu šaunuolis Aleksai. - Įdomu kas,- kiek papūtė lūpas, nu neprisipažins, nors taip ir buvo. ai prakalbus apie kažkokį kitą vaikiną ir ką jie darė, vos nepradėjo griežti dantimis ten, tik žandikaulis įsitempė ir visi kiti raumenys. - Kas jis toks? Ilgai susitikinėjat?- Prievarta nusišypsojo, nors ta šypsena tikriausiai priminė serijinio killerio smailą. - Jei tokią turėčiau manau, ji manęs lauktų su beisbolke prie durų,- papurtė galvą. - Kaip tavovaikinas gali toleruoti tai, kad aš tave liečiu? Aš taip negalėčiau... Nu bet čia jūsų reikalas,- bandė suprasti tai, ant galo kiek liūdniau tai pasakė ir kaip ruošėsi ą paleisti ir eiti toliau.

-Ai ,supratau tu nori,kad ištarčiau tai garsiai,jog tu esi modelis,-nusijuokė,nes visuomet ir visur įžvelgdavo klastą ar kažką panašaus,na ką gi padarysi. -Ei,nesu tokia jau per daug žiauri,na tik truputėlį,-parodė su pirštais ženklą truputėlio ir nusijuokė,nes neprognozuoja dažnai savęs. -Pritariu,jie patys turi užsidirbti pinigus,-pritariamai palinksėjo galva,nes pati truputuką godi buvo,na nebent vaikų globos namam kokiem paaukotų. -Stengsiuosi daugiau nepabėgti,tikiuosi daugiau niekada neprireiks paliikti šio miesto,na nebent su tavimi,-pažvelgė jam į akis. -Jei mirsim ,tai mirsim kartu,-gūžtelėjo petukais,per daug drąsiai čia pasakė,nors iš dalies ir teisybė,aukštis tikrai buvo ne mažas,tik tikri bepročiai galėtų čia eiti. -Bet ir vyrai turi ką parodyti,-nusišypsojo ir nurengė jo marškinėlius su juostelėm. - O ką aš sakiau?,-įdėmiai nužvelgė jo six pack'ą,bet jo stengėsi nepaleist,nes nepaisant to fakto,kad čia slidu ir pan,ir nukristi laisvai galėjai,pakanka tik vieno neatsargaus žingsnio. -Ir aš keistai jaučiuosi,bet gal tai tik į gerą?matyt mums buvo lemta susitikti,-nors tokie žodžiai nuskambėjo kiek banalokai ar nuvalkiotai. -Koks skirtumas kas jis toks?juk tai tik vaikinas kurį susitikau kavinėje,mes nesusisitikinėjam,-pasakė norėdama jį nuraminti ir paglostė jo galvą. -Na turbūt ji man galvą su tuo kirviu nukirs,nes kaip toks gražus vaikinas negalėjo susirasti merginos?,-nusišypsojo paslaptingai ir pati labai pavydi buvo,o kas jeigu ji neturi vaikino,o jis turi merginą?gal tik to nepasako,nenorėjo būti trečia kažkokiam meilės trikampį. -Toleruoja,nes mano vaikinas yra nematomas,-sukikeno,patiko stebėti,kaip jis nervinasi,dar seksualiau atrodė.

- Ne bet vistiek, labai savimeilępaglosto, tai, kad esu super seksius modelis,- pakilnojo antakiukus neesmė, kad savo biški prikūrė. - bet žinai, tokios merys labai rawr atrodo, kai nagučius atstato ar... kelius,- nusijuokė nenorėo išbandyti jos kelių į savo garbingą vietą. - Nu negi aš ir ubagas būsiu, blyn ir man gyvent reikia,- pritarė ai, šeip jsi visiems padėt gali jei tik reikia. - jei kažkas atsitiks nieko neslėpk pasakyk man, nes aš tavęs niekada nepaliksiu bėdoi, gerai,- kilstelėjo jos smarkriuką, kad matytų jos geriau. - Kaip dramatiškai tai skamba, kaip iš Romeo ir Džiulijetos,- nusijuokė tyliai, net abejonės apėmė ar tikrai čia geras sumanymas, žemyn galvą taip kristi. nespėjo nieko pasakyti, opa jau nurenginėja, net prašyti nereikia, toks jo biški nustebintas hmmm jos poelgio buvo. - Palaikau gerą formą? Juk mums visada patinka, kai va tokius raumenukus turim, paėmė jos ranką ir uždėjo ją ant krūtinės, nu jei jau pusiau nurengė, tai negi dabar varžysis paliesti jį. - Dėkui... Tu maladec, kad ir kas surengė šitą susitikimą,- tai į viršų iškėlė nykštį. - o ką galvoji į blogą, tu mane nurenginėji - aš tau prisipažinėju kaip tavęs pasiilgau, tuatsakai tuo pačiu - ir aš vėl tave keturiom apsikabinęs galiu turėti, nu stengsiuosi kiek galiu, plius dabar dar tave nusitempsiu va ten į tą vandeny... Ir dar klausia ar tai gerai?? Tai osam,- tikriausiai ji nesupras nė velnio ką jis čia primalė, nes kaip jis gali rišliai kalbėti aki šalia jo tokia nuostabi būtybė. - Ariaaaa !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! Tai kokio velnio mane čia gasdini ir į depresija jau skandini, kad kažkoks suskis jau tave turi,- nulengė galvą iš palengvėjimo atsikvėpęs ir atsirėmė į akmenis, tas paglostymas rimtai jį nuramino šiek tiek nors. - Nes po tavęs dar nebuvo nė viena kuri taip mane trauktų,- šyptelėjo jai. - Sakai nematomas, ar tikrai?- greitai persisuko, kad dabar jau ji buvo priremta prie akmens, taip velniškai šypsojosi, pirštu perbraukdama jai per kaklą ir raktikaulį.